Tuesday, 10 March 2020

Šiandien, eidama pro Tauragės viešąją Birutės Baltrušaitytės biblioteką pamačiau Antikos laikų romėnų politiko ir filosofo užrašą, kad „Namai, kuriuose nėra knygų, panašūs į kūną be sielos“. Pagalvojau – ši mintis tinka kalbant apie šeštų klasių mokinių projektą „Knyga mūsų namuose“. Mokiniai pristatė skaidrėse ar plakatuose, kokios bibliotekėlės ar tik knygų lentynos yra jų namuose, kokias knygas skaito jų seneliai, tėvai, broliai, seserys, kaip jos atkeliavo į mokinių namus. Buvo smalsu ir įdomu klausytis mokinių užrašytų istorijų, nufotografuotų bibliotekėlių ir pačių knygų, apie kurias pasakojo. O istorijų tikrai būta įdomių. Štai seniausią knygą atsinešė 6b klasės mokinė Beatričė Maskaliūnaitė, tai Salomėjos Nėries 1946 metais išleista eilėraščių rinktinė „Anksti rytą“. Knyga be viršelio, tikrai suskaityta, tai byloja, jog ne vienas skaitytojas ją vartė, skaitė. Ne vienas mokinys pasakojo apie savo vaikystėje skaitytas ir taip pat „suskaitytas“ knygas. 6c klasės mokinė Liepa Butnoriūtė parodė mažiausią – 8 centimetrų aukščio – 1976 metais išleistą rusų-vokiečių kišeninį žodyną. Beje, prie visų demonstruotų knygų parašė ir tuometines kainas – žodynas kainavo 76 kapeikas, juo naudojosi močiutė, kai vykdavo į Vokietiją. Simona Petkutė iš 6c klasės ne tik papasakojo apie visą jų gilias skaitymo šaknis turinčią šeimą, bet ir pademonstravo savo tetos Onos Šerėnienės išleistas knygas, jose paliktus autografus. Ir tokių knygų mokiniai parodė ne vieną. Įdomi Agnės Žukauskaitės (6b) bibliotekoje esanti „Trenkta knyga“, kurioje galima rašyti, piešti, plėšyti lapus, priklijuoti kramtomą gumą ir t.t. Mokinei buvo labai smagu atlikti šias užduotis. Aišku, būtų galima pasakoti ir pasakoti, tačiau mokiniai patys pamatė ir pasižiūrėjo kitų paruoštus darbus, kokią vietą šiandieniniuose namuose užima knyga. Negalima teigti, kad visų namuose atrandama vieta knygai, tačiau tikrai daugelis sakė, kad knygos yra dovanojamos įvairių švenčių progomis, kiti demonstravo, kokias skaito tėvai, broliai, seserys. Pastebėjau, kad neseniai išleista Rutos Šepetys knyga „Tarp pilkų debesų“ yra dažnai skaitoma, ją turi mokinių tėvai savo bibliotekėlėse. Kalbėdami apie knygas bendravome ir su mokyklos bibliotekininke Danute Petkuviene, kuri domėjosi 6a klasės mokinių skaitymo įpročiais. Domėjosi ne be reikalo, nes šios klasės mokiniai labai mažai skaito mokyklos bibliotekoje.

20200310a

20200310b

6a klasės valandėlėje „Laikas su knyga“ papasakojo apie apsilankymą šių metų knygų mugėje, rekomendavo ir patiems mokiniams vykti į tokį renginį, kuriame akivaizdžiai galima pamatyti, koks yra susidomėjimas knygomis. Pateikė mokiniams anketą, iš kurios galima spręsti apie skaitymo įpročius. Pasirodo, net 18 mokinių skaito miesto bibliotekoje, 10 – mokyklos, 11 – skolinasi iš draugų, 11 perka knygas patys ar jų šeimos nariai (mokiniai galėjo rinktis kelis atsakymus). Net 20 mokinių pažymėjo, kad motyvuoja skaityti mokytojai, bibliotekininkė, 15 – tėvai, 11 – patys nori skaityti. Dauguma (24) sutinka, kad skaitymas lavina dėmesį, 24 – gebėjimą laisviau kalbėti, 23 – lavina vaizduotę, 22 – atmintį, 18 – skaitantis žmogus yra įdomesnis pašnekovas… Net 15 mokinių pažymėjo, kad per metus perskaito 6-10 knygų, penki – 4-5, du – 2-3. Iš kitos pusės, 15-ai skaitymas nėra smagus užsiėmimas, 3 parašė, kad iš viso neskaito, 2 – kartais. Džiugu, kad šiais laikais mokiniai draugauja su knyga. Matyt, skaitymas priklauso ir nuo to, koks šeimoje yra požiūris į knygą, jų skaitymą. Parodė mokiniai, kokią vietą jų namuose užima knygynėliai. Pastebėjau ir tai, kad ne vienas pasakė, jog knygas išveža į kaimą pas senelius, nes namuose joms nėra vietos. Žinoma, pasaulis margas, margas ir mokinių santykis su knyga. Sunku įsivaizduoti, kaip gali augti žmogus, negirdėdamas skaitomų pasakų.
Birutė Mozurkevičienė