Trečiadienis, 15 kovo 2017

170315a

Nuo vasario 16 d. iki kovo 11 d. Lietuvoje ir užsienyje antrus metus rengiamos Lietuvių kalbos dienos. Jų tikslas – didinti lietuvių kalbos prestižą, stiprinti lietuvių kalbos mokymosi motyvaciją, prisidėti prie mūsų kalbos populiarinimo pasaulyje, telkti bendruomenes Lietuvoje ir užsienyje. Mūsų mokykloje lietuvių kalbos mokymosi motyvacija – kasdieninis lietuvių kalbos mokytojų rūpesnis. Išgirstame pasakymų: „o kam reikia, išvyksime į užsienį ir nebereikės tos kalbos“, „rašyti ir skaityti lietuviškai juk mokame“ ir pan. Žinoma, viską galima neigti, tik pamiršus pagrindą, ant kurio stovime, kažin ar žmogus gali stovėti tiesiai ir žiūrėdamas kitam į akis kalbėtis. Tačiau visada turbūt reikia lygiuotis į tuos, kurie tobulina savo kalbos žinias, kalba ir rašo, taip išsakydami savo nuomonę. Kovo 11-ąją pirmojo aukšto fojė mokiniai turėjo progos paskaityti 5-8 klasių mokinių mintis apie kalbą (paruošė mokyt. Daiva Albrechtienė, mokinių mintis parinko lietuvių kalbos mokytojos Daiva Albrechtienė, Lina Tekorienė, Vilija Maslauskienė, Birutė Kelpšaitė-Mozurkevičienė).

170315b

170315c

Buvo išausta gražių žodžių pynė, į kurią įausti prasmingi žodžiai „tėvynė“, „tautos istorija“, paminėti kasdieniniai – „ačiū“, „myliu“, vaikų pirmieji ištarti žodžiai „mama“, „tėti“… Gal kartais apsimetame, kad mūsų kalba nerūpi mums, bet pasirodo, rūpi. Ne tik gražiai mokiniai kalba apie gimtąją kalbą, bet įvairiuose konkursuose pasitikrina gimtosios kalbos žinias. Grupėlė 5-8 klasių mokinių dalyvavo lietuvių kalbos Kengūroje, ir dabar vyksta konkursas „Olympis“ (aktyviai mokiniai dalyvavo ir rudens ture spalio mėn.), registruojasi į kovo pabaigoje vyksiantį „Švari kalba, švari galva“. Šiemet pirmą kartą grupelė aštuntų klasių mokinių rašė Nacionalinį diktantą. Manau, kad kitais metais galėtų ir daugiau mokinių pasinaudoti tokia galimybe ir diktantą rašyti mokykloje. O kur dar tie, kurie kasmet rungiasi meninio skaitymo konkurse. Didelis dėmesys skiriamas ne tik bendrinei kalbai, bet ir tarmei, kuria kalbėjo mūsų protėviai. Joje atsispinti tam kraštui būdinga kultūra, žmonių įpročiai. Treti metai dalyvaujame konkursuose („Tramtatulis“, „Atverk tautos lobynų gelmes“ „Tarmių lobynai“), propaguojančiuose mūsų krašto tarmes, papročius. Kūrybingi mokiniai, nors negausiai, bet dalyvauja kūrybiniuose konkursuose: „Lietuvos vaikai kuria pasakas“ (konkursas vyksta kas dveji metai – šiemet taip pat yra dalyvaujančių), epistolinio rašinio, jaunųjų filologų.
Baigdama norėčiau tikėti, kad tik gimtoji kalba žmones skatina jaustis pilnaverčiais žmonėmis ir pacituoti Grėtės (7d) žodžius: „Lietuvių kalbą aš myliu taip stipriai, kaip ir pačią Lietuvą. Juk pirmuosius žodžius tariau lietuviškai. Ne kitaip. Juk mamos pagyrimai, patarimai ir pamokymai iš jos lūpų sklinda lietuviškai. Ne kitaip. Močiutės pasakos, lopšinės ir eilėraščiai lietuviškai merkdavo mano akis saldžiam miegeliui. Ne kitaip. Ir tai tik maža dalelė to, dėl ko aš myliu lietuvišką žodį. Aš nežinau, kaip susiklostys mano gyvenimas, tačiau kad ir kokie vėjai mane po pasaulį blaškys, lietuviško žodžio iš mano širdies niekaip neišpūs…“
Birutė Mozurkevičienė