Pirmadienis, 2 balandžio 2018

„Kalbą reikėtų vadinti tautos vėliava“ — vadovaudamiesi tokiais Vydūno žodžiais 5-8 klasių mokiniai ieškojo buitinėje kalboje ir rašiniuose kalbos piktžaizdžių: barbarizmų, žargonizmų, semantizmų… Renginio vedėja 8c klasės mokinė Sintija Savickaitė įžanginiame žodyje priminė, kad dar IV amžiuje prieš mūsų erą senovės graikai ir romėnai buvo pradėję kovoti su svetimybėmis ir ta kova vyko visais vėlesniais laikais. Nors dabar mūsų kalba yra tarp 10 procentų pasaulyje geriausiai gyvuojančių kalbų, tačiau šiandien viskas greičiau keičiasi, todėl kalbininkai ne visada suspėja naujai atsiradusiems daiktams sugalvoti pavadinimų, o vartotojai dažniausiai ne pagal nusistovėjusias kalbos taisykles išsiverčia svetimžodžius ar juos paprasčiausiai sulietuvina.

20180402a

Airika Juškytė, 8d klasės mokinė, skaitydama Mikalojaus Daukšos „Prakalbą į malonųjį skaitytoją“, priminė, kad šis XVII a. šviesuolis buvo labai susirūpinęs iš viešojo gyvenimo benykstančia gimtąja kalba. Sunkūs kalbai buvo ir XVIII, ir XIX amžiai, kol XIX ir XX amžių sandūroje atgimstančios Lietuvos šviesuomenė suprato: „Negalima suprasti tautos savybių, nepažįstant jos kalbos. Ir niekuo kitu tauta neapreikš savo širdies, sielos ir dvasios taip, kaip savo kalba“ (Vydūnas).

20180402b

20180402c

20180402d

Visos 5-8 klasės buvo paruošusios ir pristatė skaidres, jose — mūsų kalbos teršalai ir kuo juos pakeisti. Renginio pabaigoje direktorės pavaduotoja ugdymui Violyta Bivainienė mokiniams palinkėjo visada kontroliuoti žodžius, juk kalba dažnai yra žmogaus vidinio pasaulio atspindys. Per ilgąją pertrauką pirmo aukšto fojė mokiniai galėjo perskaityti 5-8 klasių mokinių mintis apie gimtąją kalbą. Mokyklinę-praktinę konferenciją organizavo lietuvių kalbos mokytojos: Daiva Albrechtienė, Birutė Kelpšaitė-Mozurkevičienė, Vilija Maslauskienė, Lina Tekorienė.
Birutė Mozurkevičienė