Antradienis, 6 lapkričio 2018

Rudens „Sniego gniūžtės“ (SG) stovyklą pavadinome „Nepavėluotos mintys“ manydami, jog galėsime sau suteikti progą grįžti į užstrigusias mintis, jausmus ar net laikotarpį.
Lapkričio 26 d. pavakarę, Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos koridoriai virto tarpukario Lietuvos ir pasaulio gatvelėmis. Nuostabios dekoracijos ir Luiso Armstrongo atliekami kūriniai padėjo sukurti jaukią atmosferą. Trečio aukšto koridoriuje buvo įkurtas „SG Viešbutis“ mažosioms grupelėms. Daugybė lempučių apšvietė Broadway žvaigždyną ir aktų salėje įsikūrusią „Clar Caffe“. Vieno iš „SG“ savanorių specialiai šiai stovyklai parašė pjesę, kurioje pasakojama iki skausmo persmelkta melancholijos ir į save nugrimzdusio 17-ečio rašytojo istorija. Paauglio ir mergaitės intervizija, baigiasi nuo scenos išmetamų siūlų kamuoliuku (švelnuku), kuris sušvelnino vidinius demonus. Taip buvo išdalinta beveik 100 švelnukų, dalyviams iš Tauragės „Šaltinio“, „Versmės“, „Žalgirių“, Alytaus „Putinų“ ir Viduklės „Simono Stanevičiaus“ mokyklų. Kontaktą megzti padėjo kūrybiški dalyvių pasirodymai pagal to laikmečio W.Disnėjaus sukurtą animaciją. Vakarą pagyvino ir vitamino C dozę organizme padidino tango, kvikstepo, fokstroto savitai išpildyti ritmai. Išpakuota „pirmoji drąsos dėžė“, suteikusi dalyviams nerimo atoslūgį bei įtvirtinusi nepavėluotą mintį, kad kekvienas šioje stovykloje ypatingas, bei svarbus.

181106f

181106a

181106b

181106c

181106d

181106g

181106e

Nuo ankstyvo sekančios dienos ryto, gniūžtė savo laiku ridenosi iš vieno užsiėmimo į kitą, iš širdies į širdį. Visi nuoširdžiai tikėjo vienas kitu, kad gali įkvėpti, palaikyti bei padrąsinti. Pasak dalyvių, judesio ir garso terapijos buvo,- tai ko mums šiuo metu labai reikėjo. Taikyti patyri miniai sniego gniūžtės metodai tapo jausmų ir emocijų drenažu, galimybe praverti vidinę užsklandą, įsisąmoninti praeities ir dabarties įvykius, jų sąsajas. Pagarbus elgesys ištirpdė pasipriešinimą ir skatino atviriau bendrauti. Po „drąsinimo kėdės“ vorele, vienas paskui kitą, laikydami žibintuvėlius, tarsi jonvabaliai, pasklidome į Tauragės miesto naktį. Einant tamsos apgaubtomis gatvėmis, mus palietė ir kalbino nakties tyla. Kai tik sustodavome, perskaitytas į delnus įbruktas klausimas vertė mąstyti, ar tiesiog prisiliesti prie „savojo aš“. Saldžianakčiui sugūžėjome į miesto aikštę. Paryčiais, grįžus į stovyklą susėdus ratu įsitikinome, kad sniego gniūžtės stovykloje buvo „prekiaujama“ gerumo, nuoširdumo ir drąsos sėklomis.
Trečiąja stovyklos dieną, darbas grupelėse atkartojant „SG“ šūksnį „sulipome tvirtai, jaučiamės labai gerai“ tarsi „vežimas nuo kalno“ riedėjo savaime. Džiaugsmo ašaros, laime paženklinti stovyklos dalyvių veidai – įvertis, įprasminantis veiklą kurioje užauga sparnai ne tik dalyviams, bet ir mums organizatoriams.
Nepavėluota mintis… Nuoširdžiai dėkojame sveikatingumo programą „Gyvenimo žemėlapis“ rėmusiai Tauragės rajono savivaldybei, Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centrui (SPPC), Lietuvos krikščioniškojo jaunimo blaivybės sąjungai „Žingsnis“ bei mokyklos direktorei Jūratei Lazdauskienei.
Apkabinimai.
„Sniego gniūžtės“ organizatoriai.