2021-ųju metų pradžioje šalyje vyko net du etnokultūrą puoselėjantys projektai: Lietuvos nacionalinio kultūros centro organizuojamas „Tramtatulis“ ir Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro – „Tarmių lobynai“. Abiejuose konkursuose aktyviai dalyvavo ir mūsų mokyklos mokiniai: pradinių klasių – 4 (ruošė mokyt. Alma Rumšienė, 2 – su Ligita Skurdeliene), 5-8 klasių – 5 pasakoriai (ruošė mokyt. Vilija Maslauskienė ir šių eilučių autorė). Kasdien sparčiai besikeičiantis gyvenimas vis greičiau gramzdina praeitin mūsų prosenelių pasaulį: kartais mokiniai nelabai supranta, kad mitinės būtybės – velniukai, laumės, bildukai… – supo ir tarsi reguliavo mūsų prosenelių gyvenimus. Su kokiu gyvumu, tikrumu alsuoja papasakotos istorijos apie gamtos galias, vietovardžių atsiradimą… Kas ten buvo tikra, o kas sugalvota – niekas nebesuseks. Juk ir šiandieniniame pasaulyje, kai moksliškai galima daug ką paaiškinti, gyvuoja daug mitais paremtų istorijų. Sėkmė respublikiniame „Tarmių lobynai“ konkurse aplankė 7c klasės mokinę Eglę Ramaniukaitę, kuriai paskirta antroji vieta. O parungtyniauti tikrai buvo su kuo. Juk konkurso vertinimo komisija – Lietuvių kalbos instituto mokslo darbuotojos dr. Violeta Meiliūnaitė ir dr. Aurelija Gritėnienė vertino tarmės grynumą, pasirinkto kūrinio turinį, originalumą, atlikėjo artistiškumą. Iš viso konkurse dalyvavo 142 mokiniai iš visų penkių šalies regionų – tris kartus daugiau nei praėjusiais metais (primenu, kad praėjusiais metais sėkmė aplankė 7a kl. mokinę Meidą Gečaitę, kuri tokiuose konkursuose dalyvauja nuo pat penktos klasės). Na, o Eglė pakalbinta pabandė ir nuo pirmojo įspūdžio ,,nieko nesuprantu, kas parašyta” iki puikiai perteikto Tauragės krašto kraštotyrininkės Anastazijos Pečkaitienės užrašyto pasakojimo apie Eičių kaimo apsupty esančias pelkes ir ežerukus. Buvo daug repeticijų, aiškinimosi… Reikia pasidžiaugti ir kolegės Almos Rumšienės sūnaus pasiekimu – buvo apdovanotas komisijos Pagyrimo raštu. Pati mokytoja prisipažįsta, kad daug repetavo, o sūnus net mokykloj pradėjo rašyti žemaitiškai. Nuoširdžiai dėkoju ir kitiems „Tarmių lobynai“ dalyviams – Benui Galickui (4d), Meidai Gečaitei (7a), Vitai Bogušaitei (7d), aštuntokėms Ugnei Damanskytei ir Gabijai Laurinaitytei. Turbūt pats didžiausias pliusas per karantiną yra tai, kad svarbiausi mūsų gyvenimo įvykiai yra užfiksuojami video kadruose. Tad ir mes, mokytojos, ir patys mokiniai save galės pamatyti po kelių ar daugelio metų…
Birutė Mozurkevičienė