,,Nelinkėkit sveikatos ir turtų, o palinkėkit sėkmės, nes ,,Titaniku” plaukė ir turtingi ir sveiki, o sėkmė nusišypsojo tik saujelei laimingųjų”
Winstonas Čerčilis (1874-1965)
Su kuo daugumai asocijuojasi gaivališki mušamųjų garsai? Ko gero, su triukšmu, stresu, padidėjusiu širdies ritmu, netgi kažkuo nemaloniu. Ir tai bus tiesa. Tačiau tiesa gali būti ir kitokia. Ypač šiuolaikiniams vaikams ir jaunimui. Net būgno garsai gali virsti ramybe ir palaima, persmelkiančia visą sąmonę. Net chaotiškas triukšmas gali tapti meditacija, jei nori, gebi ir supranti.
Tuo įsitikinti galėjo mūsų progimnazijos 4e ir 5a bei 5b klasių mokiniai. Tauragės džiazo festivalio „Džiazo dienos Tauragėje“ organizatoriai mūsų moksleivius pakvietė susipažinti su muzikantu, kompozitoriumi, perkusininku ir vienu geriausių Lietuvos būgnininku Gintautu Gascevičiumi.
Skirtingo amžiaus mokiniai – skirtingos pamokos – skirtingos patirtys.
Anot muzikanto ir kūrėjo, mažieji jo klausytojai skirtingai reagavo į tai, kas vyko pamokoje:
– Vieni labai atidžiai klausėsi ir gana nedrąsiai ėmė į rankas lazdeles, mėgino išgauti garsus, kiti – gaivališkai „išsitaškė“, treti – mokėsi. Kiekvienas iš šių pamokų pasiėmė tai, ko jam reikėjo. Bet koks būdas prisiliesti prie muzikos, garso, kūrybos yra geras. Tokie muzikiniai susitikimai – tai unikali patirtis ir mokiniams, ir man.
4e klasės mokytoja Ilona Vidrienė G. Gascevičiaus pamokoje dalyvavusi kartu su savo auklėtiniais ketvirtokais, negailėjo gerų žodžių:
– Norėtųsi daugiau tokių pamokų. Vaikų akys degė ir klausant pasakojimų, ir grojant visų rūšių pasiūlytais būgnais. Net grįžę į savo klasę nenurimo – mušė ritmą visomis įmanomomis priemonėmis – pieštukais, rašikliais tikrino suolų, vadovėlių, sąsiuvinių, baldų ir sienų tvirtumą bei skleidžiamus garsus, – juokėsi pedagogė.
Belieka tikėtis, kad Ginc (taip save vadina pats kūrėjas) praves dar ne vieną pamoką mūsų mokykloje.
Irina Sadauskienė
