Pirmadienio užsiėmimuose sklandė daug svajonių, o štai antradienį, kad jos būtų įgyvendintos, mokiniai grupelėse po 4-6 susibūrė į „šeimas“ (mama, tėtė, broliai, seserys, seneliai…) ir skaičiavo šeimos biudžetą, kad galėtų įgyvendinti didžiausią svajonę. Pažiūrėję informacinį filmuką per youtube (https://www.youtube.com/watch?v=gavTdGm83MU) mokiniai įniko skaičiuoti šeimos biudžetus ir kurti laimingos šeimos modelį laimingame mieste. Žinoma, daugelis mokinių laimingą šeimą įsivaizduoja kursiantys Tauragėje, savo mieste, kuris planuoja tapti žaliausia savivaldybe šalyje. Mokiniai pildė programą rašiusių mokytojų paruoštas lenteles, skaičiavo ir įsitikino, kad „dabar darosi lengviau suprasti tėvelių rūpesčius planuojant šeimos biudžetą“ (8c). Buvo ir tokių, kurie ir patys dalyvauja šiame procese (vyresnieji mokiniai). Na, o kokios svajonės sukosi mintyse? Ogi įvairiausios: nuo daugiau kaip 5000 tūkstančius kainuojančio motociklo ar QLED televizoriaus iki automatinių langų, grindų valymo robotų, žinoma, gyvūnėlių – katinų, šunų… Taip pat taupoma vaikų ir suaugusiųjų mokslams, knygoms. Mokiniai patenkinti, kad ginčijosi, abejojo, kritikavo, pyko, tačiau buvo įdomu, naudinga, nes siejosi su realiu gyvenimu. Padlet lentoje daug gražių, įdomių minčių apie antradienį klasėse atliktas užduotis.
Antrąją STREAM užsiėmimų dieną vyko ir daugiau įdomios informacijos pateikiančių užsiėmimų. Paskaitoje „Finansų laboratorija“ direktoriaus pavaduotoja ūkiui Irina Sadauskienė pasakojo ir komentavo realius skaičius, kaip yra sudaromas mokyklos biudžetas, kokios pajamos ir išlaidos. Skaičiai tikri, pvz., mokykla finansuojama iš švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, ministerija pinigus gauna iš valstybės biudžeto. Vadinasi, dirbančių mokinių tėvų įmokos keliauja į valstybės biudžetą, iš jo ir finansuojamos mokyklos: perkami vadovėliai, priemonės, esančios kabinetuose, mokami atlyginimai… Konkrečiais pavyzdžiais parodė, kad reikia saugoti baldus, įrangą, vadovėlius, nes visa tai nupirkta iš visų dirbančių žmonių, o taip pat ir mokinių tėvų, įmokų.
Bibliotekininkė Danutė Petkuvienė 1-8 klasių mokiniams kasdien bibliotekoje veda pamokas „Finansų pasaulis grožinėje literatūroje“. Mokomasi iš Birutės Mar („Gėlininkė“), Vytauto Račicko („Baltos durys“, „Aš, dviratis, pirmoji meilė ir sumuštiniai su sliekais“), Astridos Lindgren („Pepė Ilgakojinė“), Michaelo Morpurgo („Karo žirgas“) ir kitų rašytojų knygų, kuriose kalbama, kaip veikėjai užsidirba ir kam išleidžia pinigus. Bibliotekininkė pamokas paįvairina įdomiais žaidimais, parodė mokiniams pačios sukauptą pinigų kolekciją (rubliai, talonai, litai, eurai, latai, Švedijos kronos, Anglijos svarai), susiejo kiekvienos šalies valiutą su paminėtais įvairių šalių knygų autoriais. Pasidalijo savo patirtimi, kaip būdama aštuonerių metų, uždirbo pinigų – tėveliui padedant augino triušius ir juos pardavinėjo, tada jautėsi labai turtinga.
Chemijos mokytoja Danutė Ramanauskienė ir biologijos mokytoja Gražina Liutkienė sumanė eko tyrimą, kokia pinigų suma išleidžiama plastikinių maišelių pirkimui. Buvo pasirinktos 5 parduotuvės (LIDL, Maxima, Norfa, IKI, ČIA MARKET) ir 20 minučių stebima, kurioje parduotuvėje pirkėjai daugiausiai išleidžia pinigų plastikinių, popierinių, daugkartinio naudojimo maišelių pirkimui. Tyrimų analizė Padlet lentoje, gali susipažinti visų klasių mokiniai.
Belieka tikėti, kad laimingame mieste gyvena ir gyvens laimingos šeimos, kuriančios planus ir numatančios žingsnius jiems įgyvendinti. O kad mokėtume kurti, turime rinkti ir kaupti informaciją, išmaniai ja pasinaudoti.
Birutė Mozurkevičienė
