„Rytojų kuriame šiandien!“ – tokiu šūkiu vietinius ir miesto svečius pasitinka vienas žaliausių Lietuvos regionų – Tauragė. Šiandien mokiniai kūrė Vizijas, kaip jų sukurti projektai galėtų prisidėti, kad tvarumas, atsinaujinanti energija, atsakingas vystymas ir verslumas taptų kasdieniniu mūsų mieste gyvenančio piliečio rūpesčiu. Penktokams rūpi laisvalaikio pomėgiai –svajoja apie čiuožyklą, sporto kompleksą (5a), šeštokai apie apžvalgos bokštą, lenktynių trasą, augintinių viešbutį (6a), vasaros stovyklą, kurios dalyviai tvarkytų miesto teritoriją, kavinių darbuotojai užsakytą maistą išvežiotų dviračiais (6b), atsirastų augintinių dienos centrai, sniego arena (6d). Septintokai pageidautų pakeisti Tauragės ženklą prie įvažiavimų į miestą, po atviru dangumi įrengtų šachmatų lentą (šeimų poilsiui), miesto autobusuose įtaisytų automatinius stotelių pranešėjus (7d), nutiestų bėgimo takelius miške, sukurtų orientacinį žaidimą, kuris būtų žaidžiamas miške, pastatytų pramogų centrą „Eko“ (7c). Tai tik keletas Vizijų, kurias mokiniai įkėlė į savo Padlet lentą. Vizijų projektus dar tobulins rytoj, ruoš pristatyti komisijai, mokyklos bendruomenei.
Kaip ir kiekvieną dieną, mokiniai galėjo išgirsti daug įdomios ir naudingos informacijos apie pinigus. Dar antradienį besidomintys pinigų istorija galėjo užsiregistruoti į numizmatikos (monetų ir pinigų kolekcionavimo) popietę. Savo pinigų kolekciją demonstravo Jonas Daugalas (buvusios mūsų mokyklos mokytojos B. Daugalienės sutuoktinis), papasakojo apie kai kuriuos savo rinkinio eksponatus. Matas Mačiulis (2 PUG), Saida Alysaitė (5d) ir Gytis Balčiūnas (5c) pristatė savo dar nedideles pinigų kolekcijas.
Visų 5-8 klasių mokiniai klausė virtualiai transliuojamą paskaitą „Lietuvos pinigai: nuo gintaro iki euro“. Apie ilgą kelią iki šiuolaikinių pinigų pasakojo Pinigų muziejaus vyresnysis specialistas Tomas Grėlis. Vaizdžiai demonstravo, kaip pinigus atstojo daiktų mainai, kokie buvo pirmieji pinigai, kuriais žmonės atsiskaitė už prekes, kaip buvo spausdinamos pirmosios monetos. Ir, žinoma, kokios technologijos naudojamos spausdinant dabartinius pinigus. Kitą paskaitą apie pinigų istoriją (kultūros paso edukacija – „Pasaulio valiutos“) skaitė lektorė Natalija Vėževičienė. Intriguojantis pavadinimas „Batas, karūna arba … kiek kainuoja
ledai Japonijoje“ mus nukėlė į įvairias pasaulio šalis, mokiniai išgirdo daug istorijų, kokiu principu įkeliami piešiniai ant banknotų, kokio dydžio jie gali būti, intrigavo pavadinimai, pvz., batas – Tailando valiuta, kuna – Kroatijos, valiutos pavadinimų kilmė.
„Finansų laboratorijoje“ apie finansininko profesijas – nuo apskaitininko iki finansų vadovo – kalbėjo mokytoja Rimantė Mačiulienė. Mokyklos buhalterė Rita Varškienė pasidalijo savo darbo patirtimi, kaip kaupiami ir išleidžiami mokyklos biudžeto pinigai. Taip pat konkrečiais pavyzdžiais papasakojo, kodėl mokykloje reikia mokytis visų dalykų.
Į mokyklą atvyko net šešios Klaipėdos apskrities VMĮ atstovės ir vedė užsiėmimus „Ekonomika, kaip pagalvių mūšis“. Viena dalis – tikras pagalvių mūšis, kuriuo parodoma, kaip „vaikšto“ pinigai: vieni pagalvių surinko mažiau, kiti daugiau – kaip ir realiame gyvenime. Antroje dalyje pokalbiuose su mokiniais aiškinosi, kaip surenkami mokesčiai. Valstybių istorijoje kartais yra juokingų mokesčių: barzdų, šešėlių, viengungių… Prašė palyginti, kokia aplinka yra, kai mokame mokesčius, kokia būtų, jei nemokėtume.
Šiandien toliau buvo vykdomi eko tyrimai, bibliotekininkė Danutė Petkuvienė vedė pamokas „Finansų pasaulis grožinėje literatūroje“, matematikos mokytojos – „Pinigų matematika“.
Teorinės žinios ir praktinės užduotys – Vizijos, kurias įgyvendinus miesto žmonėms būtų suteikta džiaugsmo, palengvintas gyvenimas, išspręsta kokia nors miesto bendruomenės problema. Manau, įgyvendinamų idėjų tikrai bus pateikta penktadienį – paskutinę integruoto ugdymo dieną.
Birutė Mozurkevičienė
